Jei per pavasario šeimos regatą įgulas gąsdino lietus, tai rudeniniam šeimyniniam plaukimui buvo užsakyta nemažai vėjo. Šis reportažas išsiskirs iš kitų dėl to, kad, dėl tam tikrų priežasčių, nusikelsime daugiau kaip 30 metų į praeitį. Priežastis – neįprasta Šiaurinės įgula. O gal kaip tik įprasta, juk regata „Šeimos“. Nors ir netikrinau, kiek kitų įgulų sudarė šeimos nariai, bet turbūt neapsiriksiu, kad Šiaurinės įgula šį kartą tikrai buvo pati šeimyniškiausia. Ant denio ir kajutėje sutilpo ir regatoje aktyviai dalyvavo 7 Cibulskių šeimos atstovai. Ir nors ant denio darbavosi trys vyrai (tėtis/senelis Pranas ir broliai/tėčiai Žilvinas, Marius), tai kajutėje ne ką mažiau atsakingą darbą su močiutės Mildos pagalba atliko jaunieji jungos Julija (2 m.), Dorotėja (4 m.) ir Kajus (5 m.). Jie puikiai krenavo besivarčiusią jachtą bei sekančiam kėlimui suruošdavo spinakerį.
I grupėje užėmėme IV vietą. Ne prizininkai, bet ir ne paskutiniai, o įspūdžiai ir gera nuotaika – geriausias apdovanojimas.
Komanda pasiruošus
Na o dabar išsamiau apie šio reportažo išskirtinumą. Mano tėvams, Pranui ir Mildai, ši regata buvo sugrįžimas į labiau sportinį buriavimą po gero 30-mečio. Nors ir dabar atsiradus galimybei išlekia paburiuoti Mozūruose ar Viduržemy, bet jaunystėje tą darė kur kas aktyviau ir dažniau. Su visiems puikiai pažįstamais buriuotojais ir teisėjais Vitaliu ir Maryte Mudėnais jachta Mingė (kurią dar ir dabar dažnai galima išvysti Trakuose, beje ir per regatą su ja prasilenkėme) tėvai dalyvaudavo daugelyje Trakų bei Kuršių Marių regatų. O jūrine jachta Ragana pasiblaškė ir po Baltiją.
Mingė Kuršių mariose
Kelionė Baltijos jūra jachta „Ragana“
„Trakų štai garbinga pilis“
Čia galite pamatyti daugiau nuostabių kadrų iš mano tėvų foto archyvo, o toliau – trumpas interviu.
WIND LT: Kas atvedė į buriavimą ir kada tai įvyko?
M&P: Buriuoti pradėjome dar „sovietmečiu“, kai Eksperimentinis metalo pjovimo staklių institutas, kuriam priklausė skaičiavimo centras (kuriame abu dirbome) įsigijo tais laikais prabangią (ir brangią) „Nefrit“ klasės jachtą, vėliau mūsų pakrikštytą „Minge“. Tenka matyti ir šiandien šią jachtą plaukiojančią Trakų ežerais (deja, jau ne mūsų). Institute dirbę „seni buriavimo vilkai” – Vitalis Mudėnas, Vytautas Dubickas, be jokių dvejonių priėmė į komandą, kadangi įgulai buvo reikalingi 5 nariai.
WIND LT: Kur dar be Trakų teko paburiuoti ir kokius uostus aplankyti?
M&P: Praėję buriavimo pradžiamokslį Trakuose, toliau patraukėme į marias kiekvienais metais dalyvaudavome tuo metu atgaivintoje (daugiausia – V. Dubicko iniciatyva)
„Kuršių marių“ regatoje, kur nebuvom paskutiniai, o kažkuriais metais net tapome savo jachtų grupės nugalėtojais. Labai magėjo išplaukti į Jūrą, bet su tokia jachta nesiryžome. Todėl naudodamiesi buriuotojų solidarumu kelis kartus leidomės į Baltijos jūrą su šviesios atminties jachta „Ragana“, kartu su šios jachtos puikia buriuotojų komandos dalimi. Aplankėme Rygos, Talino uostus, užsukdami į Saaremo salas. Sovietmečiu tai buvo turbūt vieni iš nedaugelio galimų maršrutų. Lietuvai tapus laisva, buriuotojams irgi atsivėrė vartai į pasaulį. Labai džiaugiuosi, kad brolio dėka (R. Gutauskas, jis galima sakyti buriuotojas profesionalas nuo sovietmečio laikų) teko paburiuoti Viduržemio jūroje. Buriavome ties Italijos krantais, aplankėm Veneciją, Romą, kitus mažesnius miestelius, pasiekėm Kroatiją, žodžiu mėgavomės buriavimo teikiamais malonumais.
WIND LT: Ar tik nebuvo taip, kad buriuodami ir susipažinote?
M&P: Susipažinome darbe, bet buriavimas, aišku, sustiprino pažintį iki rimtesnės draugystės.
WIND LT: Papasakokite apie buriavimą tarybiniais laikais – iš kur jachtos, kaip pavykdavo išplaukti į jūrą ir pan.
M&P: Į šį klausimą jau tur būt atsakiau. Reikėtų pažymėti, kad prie visų sovietmečio blogybių, galimybė nemokamai sportuoti (kiek kainuoja buriavimas šiandien, tur būt visi žinot) – vienas iš nenuginčijamų to laiko pliusų.
WIND LT: Kada nustojote aktyviai buriuoti ir kodėl?
M&P: Mano aktyvus buriavimas baigėsi su vaikų gimimu. Aišku, Trakuose pasiplaukiodavom ir su visai mažyliais sūnumis ( gal dėl to jie šiandien turi azarto buriuoti?)
Ir visai atitolom nuo buriavimo, kai byrant skaičiavimo centrui visas turtas buvo privatizuojamas ir mūsų jachtą nupirko dabartinis savininkas.
WIND LT: Pabandykite palyginti statistinį Lietuvos buriuotoją tada ir dabar.
M&P: To laiko buriuotojai buvo tikri entuziastai, nebūtinai su „pilnais pinigų maišais” (kaip, beje, tikriausiai ir dabartiniai). Buriuoti galėjo tik Lietuvos vandenyse, net norėdamas išplaukti į Baltijos jūrą, turėjo praeiti Saugumo patikrą (būdavo išnaršoma visa gyvenimo istorija, vis giminystės ryšiai, neduok Dieve, turėjai kokį nors „giminaitį“ ar draugą užsienyje).
Apie tokias galimybes, kokias turi dabartiniai buriuotojai, tik pasvajoti galėjo. Tačiau Kuršių marios buvo atviros, jas išnaršydavo skersai ir išilgai be jokių leidimų (juk visi buvo vienos šalies buriuotojai).
WIND LT: Gal teko buriuoti su kuo nors iš dabar Lietuvą garsinančių buriuotojų?
M&P: Buriuoti neteko, tačiau visi jie sukdavosi Klaipėdos jachtklube, tai kaip ir „savi“, nes ten prabėgo beveik visos mūsų jaunystės vasaros.
WIND LT: Kokie šeimos regatos įspūdžiai ir ar kitąmet plauksit vėl?
M&P: Labai šauni regata, daug puikių įspūdžių, tikiuosi dalyvauti ir kitais metais, tikiuosi, kad mūsų jauniausioji įgulos dalis jau bus gerokai paūgėjusi ir nereikės jų „ganyti“ ir galėsim visi prisidėti prie šaunios mūsų komandos darbo.
WIND LT: Ko palinkėsite Lietuvos buriuotojams?
M&P: Vienos pėdos po kyliu ir Vėjo! Vėjo! Vėjo!
WIND LT: Ačiū ir gero vėjo!
? Regatos rezultatai
I grupė
- Pandora (T.Žižys)
- Belone (T.Niparas)
- Propaganda (R.Babrauskas)
- Šiaurinė (M.Cibulskis)
- Vėjas (M.Dapkus)
II grupė
- FreziGrant (V.Krinickis)
- Rasa (T.Grigalis)
- Kometa (D.Malinkov)
III grupė
- TimeOut (A.Valavičius)
- Mondė (L.Kižys)
- Delčia2 (V.Savickas)
- Joldija (J.Vroblevičius)
- Esmeralda (L.Smažinas)
- Draco (J.Skuryginas)
- Skanda (M.Saulėnas)
IV grupė
- LadyGo (G.Varvuolis)
- Audronė (R.Čibiras)
- Barbora (R.Bernatonis)